nuryti

nuryti
nurýti 1. tr. SD272,296, R, K, M, sukramtytą, susmulkintą maistą ar ką kitą pro ryklę nustumti į skrandį: Ana nurìjo kąsnį J. Metylių žiedų suvalgau, nurynù Grz. Kaklu sirgo, dar gal nuryti N. Nurýk kąsnį, o paskui šnekėk Jrb. Kaip nurijáu tą kiaušį, dabar ans mun duodas (skauda skrandį) Štk. Taigi nurýkim jau prastoką savo kąsnelį, ik ruduo potam mums duos riebiaus pasivalgyt K.Donel. Barbutė tik seiles nuryja ir teigia, teigia S.Čiurl. Sunku padaryt [vaikus] žmonėm – ne arbatą nurýt Šln. Didžiausia bul'ba nurýta žąsino Dglš. Nurijo kap šuo mašalą LTIII459(Tvr). ^ Ką nugiju (įsigiju), tą nùriju Rud. Pilvas ne gromata: ką nurysi – niekas nematis! An. Alkanas velnią su ragais nurytų KrvP(Pln). Daug apžiojęs, nieko nenurysi KrvP(Alv). Nebūk saldus – nurys (nurìs Trgn), nebūk kartus – išspjaus J.Jabl. A liežiuvį nurijai, ka žodžio nebeištari?! Ps. Išspjovęs nenurýsi Slk. | refl.: Susmulkinta lengviau juk nusiryja .intr. pajėgti nustumti į skrandį: Kai nenuryjù (sergu ir negaliu valgyti), tai prinešė valgyt visa ko, o pirma alkanas buvau Klt. 2. tr. nuėsti, nulesti, nugraužti: Žąsiokai nurìjo kopūstus Km. Nurìjo karvės batvinių visą kerčią Krš. Kaip ir aplaidžia kokia su tais gyvuliais: baigia visus daržus nurýt Ut. Visos vyšnios nurýta Dglš. Ir kožnąryt vis būdavo nuryta šienas, tik arklių šūdai tenai bebūdavo LTR(Rk). Ožkos nutrūkta, kiek žmogus pasiekia, žievė nurýta, ir nudžiūvo obelė Antz. Saugojau, kad žvynės [numirėlio] nosies ar ausių nenurýt Ob. | prk.: Pirštai taip nuryti žemių prie ravėjimo, kad negali paliest in žemę Ob. 3. tr. ėdant, lesant nustumti, nuskriausti, apėsti: Senės žąsys jauniklius nuryja Grž. 4. intr. menk. mėgti pagerti svaigiųjų gėrimų: Ale, sako, Antanas ir (taip pat) nurỹjąs Slm. 5. refl. menk. nusigerti: Drauskit Stasių, ba da nusrìs – teip insišumijo gert Ktk. Kad tas pamėklė bent nusirijęs tuojau užmigtų . Teip nusirìjo, kad nebepaeina Žl. 6. refl. atsiganyti, nusipenėti: Nusirijo kiaulės smarkiai, su vikiais penėjamos Šts. Ale mūsų vištos kad nusirìjo per vasarą, sunkios kaip molis Ds. 7. refl. menk. daug valgant, nutukti: Jos buvo tiek įaugusios ir nusirijusios, kad vargais negalais beįstengė judėti . Nu dabar jam gera te, vaikšto nusrìjęs kai meitėlis Sdk. Jų Jono kad nusiryta, ir pažint negalima Dgl. Nusidykinėjot abu, nusirijot, užpakaliai niežti? J.Balt. 8. tr. įtraukti į save: Negaliu dūmų nurýt – nerūkau Aps. 9. tr. prk. nutylėti, nepasakyti: Martynas girdi, kaip motina nuryja žodžius, kuriuos būtų reikėję pasakyti I.Simon. Jis nurijo sakinio galą . 10. tr. prk. nukęsti: Girnius tylėdamas nurijo pašaipą J.Avyž. Nurýk skriaudą, susitaikykit ir gyvenkit Mžk. Kad i ką jis tau pasako, nuryk, i bus gerai Jrb.
◊ [su] akimìs nurýti labai norėti ko valgyti: Jau aš tą vyšnasokį su akim̃s nurýsiu Skr.
liežùvį (liežiùvį) galì nu[si]rýti; nórs liežùvį (liežiùvį) nurýk apie ką nors labai gardų: Liežiùvį gãlima nurýt – teip gardžiai pritaisyta Skdt. Kad paragautum – liežiuvį nurytum Ds. I moki tu skanią putrą virti, liežùvį galì nusirýti Šlu. Gardumas – no[rs] liežiuvį nurij (nuryk) LTIII460(Tvr).
nórs nurýk apie ką nors labai gražų: Gražumas – nórs nurýk Ds. séilę nurýti numalšinti didelį norą: Gavo čierkiuką séilei nurýti Grd. Kaip užeis noras, ir paimk biškį [saldimo] séilei nurýti Tl.
\ ryti; apryti; atryti; įryti; išryti; nuryti; paryti; paparyti; parsiryti; perryti; pieryti; praryti; priryti; paprisiryti; razryti; suryti; užryti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • nuryti — nurýti vksm. Nurýk gùrkšnį vandeñs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • nučėpulti — nučė•pulti tr. nuryti: Led nučė•pulau, t. y. nurijau, gumulį deguto (po burną vadalojau, negalėjau nuryti) J. čėpulti; nučėpulti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • praryti — tr. 1. SD138, H, R, K, DŽ1 pro ryklę nustumti į skrandį (kąsnį ar gurkšnį): Žiūrėk, kap jis valgo: nespėja į rankas paimt, tuoj ir praryja Vv. Nepraryčiau kąsnį Vlkv. Anys, tieg Dievą savą, kurį garbina, dantimis sukramtę, praryja DP265.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ryti — ryti, rỹja (rỹna, rìja Dv, rẽja Ndz), rìjo tr., rỹti, rỹja (rỹna), rỹjo K; H, N 1. SD138, R, K sukramtytą maistą ar ką kita pro ryklę stumti į skrandį: Ryti anam buvo dikčiai sunku – gerklė susiaurėjo Kv. A ka rynì, neskauda? Ms.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užryti — 1. intr. užėsti, užlesti: Karvė jau ažrìjo – atsvesk Klt. Na, užrijaĩ į tą kiaušinio vietą, štiš lauk! Skr. 2. tr. nustumti ėdant: Kiauliotę baigia ažryt paršiokas, reikia atskirt Klt. Didysiai meičiukas ažrỹja mažąjį Dglš. 3. tr. nuryti,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įryti — tr. 1. Q147, K ryjant įstrigdyti stemplėje ar įtraukti į skrandį ką nesukramtyta: Vaikas į gerklę įrìjo ašaką žuvies ir springso (springsi), t. y. negal nuryti J. Nuo katės daboja mažus vaikus, kad neįrytų plauko LTR(Jrb). Jis kaulą įrìjęs… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ankštėti — 1 ankštėti, ėja (añkšta), ėjo intr. 1. eiti ankštyn, siaurėti: Gerklė praded ankštėti, ir negaliu nuryti J. 2. varžytis: Merga krepešė ankšta, neištaria gerai žodį, miksi JII229. | refl.: Ana praded ankštėtis J. ankštėti; suankštėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apryti — tr. 1. apėsti, apgraužti: Karvės burokus aprìjo Ds. 2. pajėgti suėsti: Vienas paršelis neaprỹja bulbų, daug šiemet yra Dglš. 3. refl. daug suėsti: Apsrìs telyčia dobilų Dglš. 4. menk. didumą suvalgyti: Ligi visa aprìs, da galės paūžt Ds …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atryti — tr. 1. N, [K], J, Ob, DŽ1 ką prarytą iš skrandžio išstumti atgal: Priryja ir vėl atryja vaikami [gandras varles] Lp. Atrijęs kremtu B. Kad vaikai maži, į snapą atrỹna i vem[ia] į gerklikę LKT133(Plik). Kol vaikai (lapiukai) maži, jiems… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gaktelti — gàktelti, ia, ėjo intr. 1. žr. gaktelėti 1: Jau perpylei bonką – nė nematydamas išgirdau, kad gàktelėjo Kt. 2. sustoti gerklėje (apie valgį): Valgiau valgiau, bet ir man gàktelėjo Alk. Valgė valgė, gàktelėjo, ir nelenda Kt. Suvalgė tiek… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”